klepterėti

klèpterėti, -ėja, -ėjo 1. tr. paklebenti: Kažkas klepterėjo [durų] rankeną rš. 2. intr. suklepsėti: Kambario klengė dusyk klepterėjo Vaižg. 3. intr. pliaukštelėti: Kad klepterėjo per snukį! Mrk. 4. intr. dribtelėti: Ievutė staiga suriko ir klepterėjo nuo laiptų į aslą A.Vencl. 5. intr. gurkštelėti (rijimo staigumui žymėti): Tik klèpterėj[o], ir nurijo kiaušinį Lp.